RIMANTAS VANAGAS
Ant Vorutos piliakalnio
Eilėrašty galiu kalbėtis su karaliais
ir darinėt pilių geležinius vartus,
kartu su Mindaugu išjot į karą
dėl kūdikio, užgimsiančio rytoj.
Vaivorykštė viršum ūksmingų girių,
virš purpurinės upės, tekančios danguos -
tai ženklas, kad gyvens nemiręs
tas baltas kūdikis iš kraujo ir liepsnos!
Ropos karai, raupsai ir piktos votys
bjauros jo veidą, kandžios ir kankins -
o jis švytės lyg skydas sidabruotas,
lyg jaunas mėnuo mėlynoj nakty.
Ant kalno raganos lakstys įdūkusios,
maišys nuodų taures, šnibždės užkeikimus, -
o jis vis tiek gyvens, tas baltas kūdikis
lietuvišku vardu, lietuviškos kilmės!
1993
Vorutos poezija
