1336 m. vasario 25
d. Vokiečių ordino riteriai su svečiais iš Vokietijos, Belgijos, Austrijos ir
Prancūzijos apgulė Pilėnų pilį Žemaitijoje, Trapėnų žemėje. Pilyje, kurios
gynybai vadovavo kunigaikštis Margiris, slėpėsi žmonės iš 4 valsčių su
moterimis, vaikais ir visu turtu. Kryžiuočiai ir jų talkininkai kelias dienas iš
visų jėgų puldinėjo pilį, bet lietuviai atkakliai gynėsi. Pagaliau, kai pilies
sienos keliose vietose pralaužtos, pasidarė aišku, kad pilis pasmerkta. Pilies
gynėjai ryžosi išsižudyti, užuot pasidavę į priešo nelaisvę. Jie uždegė didelį
laužą, sumetė ten visą turtą, paskui ėmė žudyti vieni kitus. Kryžiuočiams
įsiveržus į pilį, buvo likęs tik Margiris su savo tarnais, kuris dar gerą
valandą narsiai gynėsi iš vieno įtvirtinimo. Kunigaikštis Margiris nukovė dar
daug priešų, o kai nebegalėjo gintis, šoko į rūsį, kuriame slėpė savo žmoną,
nužudė ją ir pats nusižudė. Pilį kryžiuočiai sudegino ir sulygino su žeme.
XIX–XX a. Pilėnų gynimo istorija
susilaukė didelio istorikų ir rašytojų dėmesio, tapo ne vieno meno kūrinio ir
mokslinio tyrimo tema.
Margirio arija
iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“
(1955 m.) Atlieka Jonas Stasiūnas (1978 m.)
- Margiris grįžta, valdovas sugrįžta!
Ir skydas, ir žemė visa kruvina.
- Štai ir jūsų eilė,
Paskutiniai Pilėnų gynėjai!
Kalavijų rūdis numazgokit
Kryžiuočių krauju!
Ginam Lietuvą mes
Nuo nedorėlio priešo gaujų!
Ginamam laisvę ir laimę kartų
Būsimųjų!
Padėję savo gyvybę brangią
Ant aukuro mūsų tėvynės
Te baisia mirtim ją numirsim!
Praamžiaus ranka
Bus palaiminta toji auka!
Bus palaimintas karžygių šventas
Atminimas!
Vaitoja mūs žemė gimtoji,
Bokštai ir sienos liepsnoja,
Ir priešas žiaurusis jau telkia jėgas
Lemtingajai kovai.
Nejau sutiktų kas nors iš mūsų jiems vergaut?
Geriau mirtis!
- Geriau tegu, geriau mirtis!
Geriau mirtis!
- Suspauskim tvirčiau kalaviją,
Visi, kas tik mirti nebijo,
Visi, kurie pakelia kuoką
Ir akmenį sviesti į priešą dar moka,
Į kovą!
O jūs, žilagalvės senelės,
O jūs, motušėlės mielosios,
Palaiminkit vyrus, kad jotų
Be baimės į kruviną puotą,
Kad mūrais pavirstų tenai!
Kad žemė gimta amžinai
Po kojomis priešų liepsnotų!
Štai ir jūsų eilė,
Paskutiniai Pilėnų gynėjai!
Kalavijų rūdis numazgokit
Kryžiuočių krauju!
Ginam Lietuvą mes
Nuo nedorėlio priešo gaujų!
Ginamam laisvę ir laimę kartų
Ateities!
Ūdrio daina iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“
(1955 m.) Atlieka Eduardas Kaniava (1978 m.)
Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom,
Apkaišysiu pavadėlį žaliom rūtom
Ir valdovui tartum tėvui,
Nusiėmęs kepurėlę,
Nusilenksiu.
Mūšiai
